Lietuvos senoliai gailisi negalėję kaupti pensijai apsidrausdami

Daugelis dabartinių pensininkų, apgailestauja, kad kai buvo darbingo amžiaus, negalėjo pasirinkti kaupiamojo gyvybės draudimo, jeigu būtų buvusi pasirinkimo galimybė jie būtų tikrai pasirinkę kaupiamąjį gyvybės draudimą. Kaip rodo atliktas pensinio amžiaus piliečių tyrimas, daugumas iš jų sukauptus pinigus išleistų vaistams ir išvykom į sanatorijas.

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakymu buvo atlikta pensinio amžiaus gyventojų apklausa, po kurios paaiškėjo, kad beveik 24 procentai dabartinių šalies pensininkų, kai dar buvo jauni ir siekdami užtikrinti savo finansinį gyvenimą sulaukus pensinio amžiaus, be abejonės būtų pasirinkę kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu būtų buvusi tokia galimybė,

O 27 procentai apklaustųjų pareiškė, kad labiausiai pasitiki savimi ir taupytų ateičiai, kaupdami patys, savarankiškai be jokių draudimo bendrovių.

Kaupti senatvei pasirenkant kaupiamąjį gyvybės draudimą tikrai nebūtų pasirinkę 15 proc. apklaustų žmonių., 22 proc. pareiškė, kad tikriausiai nebūtų pasinaudoję šiuo pasiūlymu, o 12 proc. senolių sakė, kad dar nežinantys ar būtų pasirinkę tokį finansų kaupimo metodą.

“Compensa Life”  Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius teigia:

„Šiandieninės pensininkų gyvenimo sąlygos, gaunamų pensijų dydis iš kurių neįmanoma pragyventi, kurių neužtenka vaistų įsigijimui, maistui, daugiau nei pusę šalies pensininkų priverčia pripažinti, kad jeigu būtų turėję galimybę būtų tikrai kaupę senatvei.“

Tai labai gerai matyti ir iš apklausos rezultatų kurie rodo, kad pensininkai papildomas pajamas panaudotų vaistams, geresniam maistui, buto ar namo išlaikymui, o ne pramogoms, kaip paprastai daroma Vakarų valstybėse.

Apklausa taip pat rodo, kad apie norą kaupti senatvei daugiau pareikšdavo pensininkai vyrai, o moterys į kaupiamąjį gyvybės draudimą žiūrėjo skeptiškai.

Apklausoje taip pat paaiškėjo, kad dauguma pensininkų, jeigu gautų vienkartinę 10 tūkstančių litų dydžio išmoką, ją skirtų sveikatos priežiūrai.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” apklausoje dalyvavo 716 pensinio amžiaus Lietuvos piliečių. Šios apklausos tikslas išsiaiškinti pensininkų problemas jų požiūrį ir nuomonę. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, atrankoje buvo panaudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas geras tuo, kad užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t.y. kai kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Atlikti tyrimai rodo kaip mūsų valstybės senyvo amžiaus žmonės vertina šiuolaikinę padėtį, išreikšdami savo nuomonę. Galima rezultatų paklaida 3,7 proc.