Kodėl gyvybės draudimas yra labiau vertinamas Vakarų ir kaimyninėse šalyse?

Remiantis naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pagal gyvybės draudimo paslaugų naudojimą atsilieka net nuo artimiausių kaimynų. 2021 metais gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje buvo tik 0,6 proc., palyginti su 0,8 proc. Latvijoje ir Lenkijoje bei 1 proc. Estijoje. Tuo tarpu Airijoje šis rodiklis siekia 9,3 proc., Švedijoje – 9,2 proc., Danijoje – 8,6 proc., Prancūzijoje – 6,1 proc., o Liuksemburge – net 33,6 proc.

„Kodėl gyvybės draudimas populiaresnis Vakarų ir kaimyninėse šalyse nei Lietuvoje?“ – klausiame „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo.

– Finansinio išprusimo stoka, vertybių disbalansas, konservatyvus mąstymas, mažesnės lietuvių pajamos, naujovių baimė – vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima. Prisiminkime, kokie ginčai kildavo kalbant apie civilinį transporto priemonių draudimą. Dabar nesvarbu, ar pritariame, ar ne, mes automobilius apdrausti civilinės atsakomybės draudimu laikome savaime suprantamu veiksmu – ne dėl baudų, bet dėl saugumo. Tai atveria duris ir kitoms draudimo sritims.

Prisiminkime, kokie ginčai kildavo kalbant apie civilinį transporto priemonių draudimą. Dabar nesvarbu, ar pritariame, ar ne, mes automobilius apdrausti civilinės atsakomybės draudimu laikome savaime suprantamu veiksmu – ne dėl baudų, bet dėl saugumo. Tai atveria duris ir kitoms draudimo sritims.

Keli sprogimai daugiabučiuose šalies piliečius privertė susimąstyti apie turto draudimo naudą. Daugelis iš tų namų gyventojų suprato draudimo svarbą per prarastus butus. Lietuviai jau dažnai draudžia savo turtą, tačiau gyvybės draudimas auga lėčiau, nei būtų pageidautina.

– Kas stabdo augimą?

– Turime virš 400 tūkstančių žmonių, turinčių gyvybės draudimo sutartį, tačiau Lietuvoje šis skaičius nėra lygus Vakarų šalių lygiui. Gyvybės draudimo skvarba didėja su žmonių pajamų augimu, kuomet pajamos leidžia rūpintis ne tik pagrindiniais poreikiais, bet ir saugumu. Tačiau Lietuvoje daugelis tebesitiki, kad būtent valstybė turėtų rūpintis jų gerove. Nors nelaimių ir ligų statistika nėra palanki, daugelis nesupranta gyvybės draudimo svarbos ir linkę nepaisyti grėsmių. Vertinti turtą labiau nei gyvybę ar sveikatą yra pavojinga, nes turtas gali būti atimtas, o gyvybė ir sveikata – ne.

– Ar tas požiūris keičiasi?

– Vertybių suvokimas keičiasi. Ateityje vis labiau bus vertinami tikrą vertę turintys dalykai, tokie kaip gyvybė ir sveikata. Pavyzdį galima iliustruoti rasta seno laikraščio skelbimų skyriuje: naudotas automobilis „Land Rover“ kainavo dvigubai daugiau nei butas Antakalnyje. Šiandien tai jau nėra tokia nepaprasta situacija, kaip anksčiau. Toks pokytis, manau, įvyks ir gyvybės draudimo srityje. Gyvybės draudimas nesuteikia daugiau sveikatos ar ilgesnių gyvenimo metų, tačiau jis suteikia ramybę sau ir artimiesiems.

– Ar Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių gyvybės draudimo sutartys skiriasi nuo tų, kurias siūlo Vakarų šalyse?

– Draudimo rinka yra globali. Visos Lietuvoje ir Baltijos šalyse veikiančios draudimo kompanijos perdraudžia savo rizikas pas didžiuosius Europos perdraudėjus. Tai reiškia, kad mūsų draudimo produktai atitinka Vakarų šalyse taikomus standartus.

– Žmogui gyvybės draudimas yra ne prabanga, o būtinybė?

– Gyvybės draudimas yra vienas iš keturių finansinės higienos žingsnių. Tai svarbu, nes valdydami rizikas, taip pat valdome savo gyvenimą. Kaip nevalyant dantų galima susidurti su brangiomis odontologo sąskaitomis, taip ir ignoruojant gyvybės draudimą galime susidurti su finansinėmis problemomis nelaimės atveju. Gyvybės draudimas nėra stebuklas, bet jis gali padėti apsaugoti šeimą nuo finansinių sunkumų, susijusių su paskolų įsipareigojimais.

– Ar gyvybės draudimas turi įtakos tik žmogui arba taip pat daro įtaką ir šalies ekonomikai?

– Draudimų skvarba ne tik mažina riziką, bet ir sumažina įtampas bei reguliuoja situacijas. Privalomas civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonėms pavyzdžiui, išnaikino daugybę įtampos momentų. Dabar, jei įvyksta eismo įvykis, užtenka tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Prieš tai tokia situacija sukeldavo šoką ir kaltininkui, ir nukentėjusiajam, ir valstybei dėl papildomų išlaidų.

Gyvybės draudimas ir kiti papildomi draudimai, tokiu kaip draudimas nuo kritinių ligų ar neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo, padeda ne tik asmeniui, bet ir valstybei. Partnerio mirtis ar sunki liga gali sukelti didelę finansinę naštą, todėl turint draudimą žmogus jaučiasi saugesnis ir neapkrauna valstybės kaštų.

Investicinis gyvybės draudimas yra dar vienas būdas apsaugoti save ir savo šeimą. Žmonės, pasirašydami šią sutartį ir mokėdami įnašus, gali sukaupti pakankamai lėšų, kad jaustųsi saugesni. Studijos rodo, kad pinigų turintis žmogus dažniau priima racionalesnius sprendimus.

– Ką valdžia jau daro ir ką galėtų padaryti, siekdama pagerinti draudimo skvarbą?

– Pasirašiusiems gyvybės draudimo sutartį suteikiama galimybė susigrąžinti iki trijų šimtų eurų sumokėtų mokesčių per metus, nors suma yra mažesnė nei kaimyninėse šalyse. Ši lengvata kainuoja iki 40 milijonų eurų, tačiau teikia didelę naudą tiek valstybei, tiek gyventojams. Vyriausybė galėtų imtis ryžtingesnių veiksmų finansinio švietimo srityje, kad žmonės geriau suprastų pinigų valdymą ir svarbą draudimo atžvilgiu. Švietimo sistemoje turi būti daugiau informacijos apie finansų sritis, įskaitant gyvybės draudimą, kad žmonės jau nuo jaunystės galėtų įsisąmoninti finansinių sprendimų svarbą.

– Kaip manote, kaip keisis gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje per ateinančius dešimt metų?

– Šiuo metu gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje auga, tačiau norėtųsi, kad šis augimas būtų intensyvesnis. Tikimasi, kad po penkerių metų šis rodiklis ženkliai išaugs, nes prognozuojama didesnės pajamos ir didesnis finansinis raštingumas. Svarbu užtikrinti šalies saugumą, nes tai leis mums gyventi dar geriau ir netgi nesukeltų klausimų apie gyvybės draudimo būtinumą.