Šeimos finansinei apsaugai galėtų reguliariai skirti lėšų dauguma lietuvių

Dauguma lietuvių pasiryžę reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos netekus artimojo išvengtų finansinių sunkumų. Iki 30 litų per mėnesį atsidėti galėtų 20 proc. gyventojų, nuo 30 iki 50 litų - ketvirtadalis gyventojų. Finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį dar ketvirtadalis gyventojų. Tuo tarpu skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai negalėtų kas trečias gyventojas. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa„Swedbank“ užsakymu.

 

„Dauguma mano, jog šeimą apsaugoti finansiškai gali sau leisti tik daugiau nei vidutiniškai uždirbantys gyventojai. Tačiau šeimos finansinei apsaugai gali užtekti iki 30 litų per mėnesį – tiek, pavyzdžiui, kavinėje kainuoja dveji dienos pietūs. Siekis apsaugoti finansiškai artimuosius  nėra prabangos dalykas, anaiptol – finansinė apsauga žymiai aktualesnė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ir finansinio rezervo neturintiems žmonėms. Anot „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininko Mindaugo Jusio, tokiai šeimai netekus vieno maitintojų, prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų būtų labai sunku. M. Jusiaus teigimu, minimaliai šeimos pajamų apsaugai gali pakakti 28 litų per mėnesį – sudarius rizikinio gyvybės draudimo sutartį, nelaimės atveju šeimai būtų išmokėta dvylika vidutinių mėnesinių šalies darbo užmokesčių atitinkanti suma. Šiuo metu tai būtų  26 100 litų suma. Tuo tarpu Įvykus eismo įvykiui būtų išmokama 52 200 litų, t.y. dvigubai didesnė suma.

 

Kaip pažymi M. Jusius, „apie šeimos finansinę apsaugą ypač reikėtų susimąstyti žmonėms, kurie turi paėmę paskolą būstui, kadangi nelaimės atveju tokia šeima liktų su sunkiai pakeliamais finansiniais įsipareigojimais, kurie tam tikrais atvejais gali baigtis dar keblesne padėtimi – netektų būsto. Tie, kurie turi būsto paskolas, yra rekomenduojama turėti gyvybės draudimo apsaugos sumą, kuri nebūtų už paskolos likutį mažesnė.

 

 „Swedbank Life Insurance“ per pirmąjį pusmetį išmokėjo išmokų  už 1,4 mln. litų (pagal 79 finansinės apsaugos sutartis) tiems, kurių artimieji žuvo ar dėl ligos mirė. Nuo nelaimingų įvykių ir ligų nėra apsaugoti nei garbingo, nei jaunesnio amžiaus žmonės, todėl, kaip teigia bendrovės valdybos pirmininkas, pradėti rūpintis šeimos finansine apsauga niekada nėra per anksti.

 

Gegužės mėn., kaip rodo naujausia šalies statistika, Lietuvoje mirė ar žuvo 3441 žmonės, t.y. vidutiniškai kasdien po 111. Nors dauguma mirties priežasčių – ligos, tačiau gyvybes pasiglemžė ir smurtiniai nusikaltimai, neatsargus elgesys vandens telkiniuose, avarijos.

 

Artimųjų finansinės apsaugos sprendimus, kaip pataria  M.Jusius, verta susiplanuoti iš anksto, nes nutikus nelaimei finansinės pagalbos prireikia skubiai, o šeimai po nelaimės atsitiesti bus dar sunkiau, jei be skaudaus emocinio smūgio, teks susidurti ir finansiniais rūpesčiais, kurie užklupo staiga. Tokiais atvejais ilgalaikio taupymo priemonės nebūna veiksmingos, nes prireikia greitą finansinę paramą užtikrinančio sprendimo. Šiuo atveju tai gali būti gyvybės draudimo išmokos, sukauptas finansinis rezervas, nekilnojamasis ar kitas turtas, kurį greitai pardavus šeimos gyvenimo kokybė nenukentėtų. Bendra finansinei apsaugai skirtų priemonių vertė (gyvybės draudimo suma, turimas finansinis rezervas ir turtas, kurį galima būtų parduoti), pasak M. Jusiaus, turėtų siekti šeimos pajamas mažiausiai vienerių metų. Tuo tarpu jeigu šeima turi finansinių įsipareigojimų, reikėtų ir šią sumą dar pridėti.

 

2011 m. Omnibus metodu atliktame Lietuvos gyventojų tyrime, kurį atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo nuo 18 iki 75 metų amžiaus 1000 šalies gyventojų.