Lietuvoje kritinių ligų draudimas nepopuliarus

Nors Lietuvoje gyvybę draustis yra gan  populiaru, tačiau nuo kritinių ligų draudžiamasi labai retai. Atsižvelgiant į tai, jog labiausiai yra bijoma tokių ligų kaip vėžys ar įvairių širdies ligų, visgi tie, kurie draudžiasi gyvybę, lėšų, skirtų apsaugai nuo kritinių ligų, skiria tik vos trečdalis žmonių. Reikia pažymėti, jog pensinio amžiaus žmonės nuo kritinių ligų nėra draudžiami, kadangi jie dažniausiai ir serga kritinėmis ligomis.

 

Be abejo, esant jauniems ir sveikiems visada atrodo, jog niekada nesirgsime, būsime visada puikios sveikatos. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie vis dėlto supranta, jog amžinai nebus jauni ir sveiki, todėl susimąsto apie galimus sunkius susirgimus ir jų metu būtinybę turėti lėšų išgyventi.

 

Neseniai klaipėdietė Marija apsidraudė savo gyvybę, ir tuo pačiu į draudimo sutartį įtraukė ir draudimą nuo kritinių ligų. Kritinių ligų sąrašą dažniausiai sudaro 10 arba daugiau įvairių kritinių ligų, galinčių ištikti bet kurį žmogų. Tai būtų tokios ligos kaip vėžys, insultas, Alzheimerio, infarktas, regos, klausos, kalbos netekimas, Parkinsono ligos, įvairūs nudegimai ir pan. Kaip patikino moteris, kritinių ligų draudimas ištikus nelaimei jai padės išvengti galimų skolų, finansinių sunkumų.

 

 „Jeigu tapčiau nedarbinga, draudimas pagelbėtų tiek įsigyjant medikamentus, tiek tinkamam ligos gydymui, bei neleistų tapti našta šeimos nariams, giminaičiams“ – teigė Marija Moskvičiova iš Klaipėdos.

 

Draudimo rinkoje draudimas  nuo kritinių ligų egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų, visgi ši draudimo rūšis nėra labai populiari. Tai rodo ir statistiniai duomenys, t.y. per metus kritinių ligų draudimo sutarčių sudaroma apie 6 tūkst. Tuo tarpu tiek pat gyvybės draudimo sutarčių yra sudaroma per mėnesį. Tam įtakos turi tai, jog ne tik sumažėjusios gyventojų pajamos, bet ir manymas, jog ištikus bėdai valstybė viskuo pasirūpins.

 

Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, jog  šis draudimas nėra populiarus, nesulaukia reikiamo dėmesio iš žmonių, nes šis draudimas, kaip ir bet kuris kitas kainuoja, o dauguma žmonių turi finansinių sunkumų. Yra galvojama, jog apsidrausti dar suspės. Nors reikia pripažinti, jog kol esi jaunas ir sveikas draustis yra žymiai pigiau.

 

Tarkim žmogaus amžius yra  25 metai. Tuomet jam draudimas nuo kritinių ligų kainuotų apie 20 litų per metus. 35 metų žmogui tokio draudimo metinė įmoka siektų 30 litų, tuo tarpu žmonėms nuo  40–45 metų amžiaus draudimo įmoka per metus siektų apie 85 litus“, – teigia  „Compensa Life“ pardavimų rėmimo vadovė Ramunė Gaulienė.

 

36 metai yra Vidutinis apsidraudusiojo kritinių ligų draudimu amžius, o vidutinė tam numatoma suma – beveik 25 tūkst. litų. Daugelyje bendrovių sudaryti tokią sutartį galima iki 55-erių metų, o galioja ji kelerius metus po 60-ies metų. Vadinasi, jeigu žmogus kritine liga suserga būdamas 67 metų amžiaus jis draudiminių pinigų jau nebegaus, nors ir pusę gyvenimo buvo mokamos draudimo įmokos.

 

Masiškų skundų dėl kritinių ligų draudimo rinkos prižiūrėtojas negauna, nes per metus pasitaiko vos keli atvejai.

 

„vertinant nusiskundimus dėl draudimo reikia pastebėti, jog dažniausiai tarp draudėjo ir apsidraudusiojo ginčai kyla dėl tokių kasdieninių dalykų, kaip dėl draudžiamojo įvykio fakto, draudžiamo įvykio buvimo, arba dėl to, kad draudėjui kritinė liga jau buvo žinoma dar prieš sudarant draudimo sutartį. Šiuo atveju draudimo išmoka be abejo nėra išmokama“, – teigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Mindaugas Šalčius.

 

Vidutinė užpernykštė išmoka dėl kritinių ligų – beveik 2 milijonai litų, pernykštė – beveik 3 mln. litų.

 

Šaltinis: delfi.lt