Besidraudžiančių būstą daromos 5 klaidos

Žodis „draudimas“ daugeliui asocijuojasi krūva popierių, kuriuos reikia užpildyti. Visgi jeigu šiuo metu esate sudaręs draudimo sutartį arba mąstote tai padaryti, siūloma atkreipti dėmesį į 5 klaidas, kurias dažniausiai besidraudžiantieji. Šių klaidų žinojimas suteiks galimybę draudimą pasirinkti tiksliau, o taip pat teks mažiau galvoti apie draudimą ateityje. Toliau aptarkime besidraudžiančiųjų dažniausiai daromas klaidas.

Nėra įvertinama, ar atkurti būstą užteks išmokos. „Tarkim, siekiant kad  mano būstas būtų saugus yra mokama X litų per metus draudimui“, – taip galvoja žmogus apdraudęs ne vienas butą ar namą. Neretai sudarant draudimo sutartį yra pasidomima tik draudimo įmoka. Tačiau draudimo įmokos dydį įvertinti pajėgus kiekvienas, tuo tarpu draudimo sumos pakankamumą – ne: juk ne kiekvienas žmogus yra statybininkas, galintis įvertinti, kiek iš tiesų atstatyti būstą gali kainuoti.

Galima paminėti šias priežastis, dėl kurių gali neužtekti draudimo sumos: taupydamas draudimo įmokos sąskaita klientas pasirenka per mažą draudimo sumą, objektyviai statybos rinkoje pakyla kainos ir daugybė kitų priežasčių. Tarkim, žmogus pasirenka 140 tūkst. būsto draudimo sumą, nors būstui padarytai žalai atkurti reikėtų realiai 200 tūkst. litų sumos. Taigi, klientas džiaugiasi sutaupęs 40 litų per metus draudimo įmokoms, tačiau nepagalvoja, jog draudimo išmokos skirtumas nelaimės atveju gali siekti 60 tūkst. litų, o tai yra didžiulė suma. Atsižvelgiant į tai yra rekomenduojama labai atidžiai įvertinti, ar draudimo sumos pakaks būstui atkurti arba kitu atveju reikėtų draustis draudimo kompanijoje, kuri įsipareigoja atkurti būstą, nepriklausomai nuo statybų kainų, esančių tuo metu.

Civilinė atsakomybė yra pamirštama, t.y. neapdraudus civilinės atsakomybės tenka iš savo kišenės atlyginti žalą kaimynams, kurie užpilami ar nukenčia nuo gaisro. Beveik 80 proc. atvejų, kai prireikia draudimo yra vandens sukeliama žala. Vandentiekio avarijos dažniausiai užklumpa savaitgaliais, naktį, per šventes, kai žmonės yra išvykę ar miega. Tokį dėsningumą paaiškinti galima labai paprastai – minėtais atvejais yra naudojama mažiau vandens, ko pasekoje pakyla slėgis vandens tinkluose, kurio tiesiog neatlaiko senesni vamzdžiai. Tuo tarpu vanduo tai nenaudėlis, kuris yra labai greitas. Paminėtinas atvejis, kuomet septintame aukšte gyvenantį žmogų kaimynų skambutis į duris pažadino vidurnaktį. Praėjo vos kelios valandos nuo nelaimės, tačiau žmogaus basa koja iki kauliukų paniro į vandenį lipant iš lovos. Nukentėjo net kaimynai, kurie gyveno 4 aukštais žemiau. Žala, padaryta baldams, sienoms, elektronikai siekė apie 80 tūkst. litų.

Apie daiktus nėra galvojama. Maždaug 60 kvadratinių metrų būsto gyventojas namie turi 40 - 50 tūkst. litų vertės daiktų. Pažymint, jog vandens žalos sudaro 80 proc. draudžiamųjų įvykių, galime įsivaizduoti nuostolius, kuriuos gali padaryti nelaimė, susijusi su vandeniu. Jeigu virš nukentėjusio buto gyvena pensinio amžiaus žmonės situacija itin komplikuojasi, kadangi atlyginti tokią žalą būtų nepakeliama našta tokio amžiaus žmonėms... Taigi yra siūloma nepamiršti, kad butą sudaro ne vien lubos ir sienos, bet ir tai, kuo butą mes užpildome, t.y. visi jame esantys daiktai.

Nedraudžiamųjų įvykių sąrašas nėra skaitomas. Du draudimo sutarties lapai yra ta dalis, su kuria susipažinti tikrai rekomenduojama. Dažniausiai būstą nuo stichinių nelaimių apdraudžiantys žmonės būna įsitikinę, kad nuo visų stichinių nelaimių apsisaugojo. Visgi įdėmiau susipažinę su draudimo sutartimi pamato, kad liūtis – toks lietus, kurio metu iškrenta ne mažiau nei 14–30 mm kritulių per 12 valandų ar trumpesnį laiką, vėtra – tai tik toks vėjas, kurio greitis ne mažesnis nei 18–30 metrų per sekundę ir t.t. Draudimo sutartyje radę tokias sąlygas turite tiesę derėtis dėl platesnės apsaugos, eiti į kitą bendrovę arba tiesiog žinoti, kokiais atvejais negelbės draudimas. Reikia pastebėti, jog vien šis žinojimas nesusipratimų padeda išvengti.

Užslėpti išskaitai nėra pastebimi. Reikėtų į draudimo sutartį pasigilinti ir įsitikinti, ar draudimo bendrovė atlygins visą patirtą žalą įvykus nelaimei. Yra tokių draudimo bendrovių, kurios dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų kilusios nelaimės nuostolius atlygina nevisiškai, t.y. išmokama suma būna 20–30 proc. mažesnė. Toks išmokos sumažinimas vadinamas išskaita, o jos taikymas yra normali praktika, tik svarbu, kad besidraudžiančiam žmogui mažesnė išmoka netaptų staigmena, paaiškėjanti tik tada, kada įvyksta nelaimingas atsitikimas. Pavyzdžiui, sudegus 200 tūkst. litų vertės namui, iš draudimo gaunama 60 tūkst. litų mažesnė suma gali labai skaudžiai atsiliepti daugeliui žmonių. Būtent dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų Lietuvoje gaisrai dažniausiai ir kyla: netvarkingos elektros instaliacijos, krosnių, kaminų ir pan. Taigi pasirūpinti būsto saugumu reikėtų nepamiršti.