Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe: ką reiktų žinoti?

Dažnas darbdavys, kurio samdomi darbuotojai dirba pavojingomis sveikatai ar gyvybei sąlygomis, pvz., statybose, gamyklose, miškuose ir pan., pasinaudoja draudimo bendrovių siūlymu papildomai apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Tarp darbdavio ir draudiko sudaroma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, kurioje numatomos konkrečios draudimo sumos darbuotojo žūties, neįgalumo ar kaulų lūžių atveju.

 

Tačiau čia dažnai susiduriama su problema: nors draudimo sutartis ir yra, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, neretai draudimo kompanija išmoką mokėti atsisako. Ginčai kartais persikelia ir į teismą. Siekiant išvengti panašių ginčų, prieš sudarant tokią draudimo sutartį darbdaviui pravartu žinoti keletą svarbių dalykų.

 

Iš pradžių reikėtų suprasti, kokia gi šio draudimo tikroji paskirtis. Ne paslaptis, kad darbdaviai ir darbuotojai ją skirtingai supranta. Paklausus darbdavio, kam darbuotojo susižalojimo ar mirties atveju turėtų būti mokama draudimo išmoka, dažnas darbdavys nedvejodamas atsakys, kad jam. Juk jis, ne kas kitas, sudarė draudimo sutartį, mokėjo draudimo įmokas, dėl darbuotojo netekimo patyrė nuostolių, nes sustojo gamyba, reikėjo apmokyti naują darbuotoją, iš savo lėšų kompensavo darbuotojo gydymosi išlaidas, sumokėjo artimiesiems kompensaciją už artimojo netektį ir pan. Tačiau to paties paklausus žalą patyrusio darbuotojo arba jo artimųjų, jie atsakys, kad draudimo išmoka turėtų priklausyti jiems – juk būtent darbuotojas buvo apdraustas nuo nelaimingo atsitikimo, būtent jis dėl laikino nedarbingumo ar neįgalumo neteko pajamų, patyrė gydymosi išlaidų.

 

O kaip yra iš tiesų? Tiesa yra tokia, kad šia draudimo sutartimi gali būti draudžiami tiek darbdavio, tiek darbuotojo turtiniai interesai. Kitaip tariant, ši sutartis gali būti sudaroma tiek darbdavio, tiek darbuotojo naudai. Tai aptariama pačioje draudimo sutartyje. Nors kartais gali atrodyti kiek amoralu, tačiau darbdavys draudimo sutartyje teisėtai gali save nurodyti naudos gavėju, t.y. asmeniu, kuris darbuotojo sužalojimo ar mirties atveju turės teisę gauti draudimo išmoką. Tiesa, pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą tam reikalingas aiškiai išreikštas darbuotojo rašytinis sutikimas, kurį darbdaviui privalu gauti prieš sudarant draudimo sutartį. Jei tokio sutikimo nėra, pagal Lietuvos teismų praktiką draudimo sutarties sąlyga paskirti darbdavį naudos gavėju gali būti pripažinta neteisėta ir niekine. Tokiu atveju teisė į draudimo išmoką atitenka apdraustam darbuotojui, o jam žuvus – jo artimiesiems.

 

Draudimo išmoka mokama įvykus draudžiamajam įvykiui, šiuo atveju, nelaimingam atsitikimui. Vis dėlto tam, kad būtų galima pretenduoti į draudimo išmoką, nelamingas atsitikimas turi nutikti darbo metu, vykstant į darbo vietą ar iš jos, taip pat darbuotojui atliekant darbines funkcijas.

 

Praktikoje neretai nutinka taip, kad po nelaimingo atsitikimo darbe į draudimo kompaniją su prašymu išmokėti draudimo išmoką kreipiasi tiek darbdavys, tiek darbuotojas arba jo artimieji, nesutariantys dėl teisės į išmoką. Tokie ginčai taip pat dažnai persikelia į teismą. Kiekvienu tokiu atveju teismui tenka aiškintis, kieno gi interesas iš tiesų buvo apdraustas. Teismai tai nustato aiškindamiesi sutarties šalių tikruosius ketinimus, analizuodami draudimo sutarties nuostatas. Paprastai žiūrima į tai, kas paskirtas naudos gavėju pagal draudimo sutartį, ar yra gautas darbuotojo sutikimas paskirti darbdavį naudos gavėju, koks draudimo objektas nurodytas draudimo sutartyje – darbuotojo ar darbdavio turtiniai interesai. Todėl prieš pasirašinėdamas draudimo sutartį kiekvienas darbdavys turėtų įdėmiai ją perskaityti ir patikrinti, ar nėra klaidų, ar sąlygos tikrai atspindi tikruosius jo ketinimus ir valią. Kitu atveju, teismui gali būti sunku nustatyti, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, kieno naudai sudaryta sutartis bei kas turi teisę į draudimo išmoką.

 

Kitas klausimas, kuris visuomet iškyla po nelaimingo atsitikimo darbe – kokio dydžio draudimo išmokos galima reikalauti iš draudiko. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartis ypatinga tuo, kad tai yra mišri sutartis – teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ji turi tiek nuostolių draudimo, tiek sumų draudimo elementų. Tuo atveju, jeigu draudimo sutartis sudaryta darbdavio interesais, ji yra laikoma nuostolių draudimo sutartimi, todėl draudimo išmokos suma apsiriboja darbdavio nuostolių, patirtų dėl nelaimingo atsitikimo darbe, suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmokos, kuri viršija nuostolių sumą, išmokėjimas darbdaviui taptų būdu gauti pajamų darbuotojo mirties ar sveikatos sužalojimo sąskaita, o tai jau prieštarautų gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl norint gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovės paprastai iš darbdavio reikalauja pagrįsti savo nuostolius, pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Deja, draudikai prieš sudarant sutartį ne visuomet draudėjui tinkamai paaiškina, kad tai reikės daryti. Dėl šios priežasties, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbdaviams norėtųsi patarti kruopščiai rinkti ir saugoti visus jų nuostolius įrodančius dokumentus (pvz. dokumentus apie darbuotojui išmokėtą pašalpą, vaistų ar gydymo apmokėjimą, naujo ar buvusio darbuotojo apmokymui patirtas išlaidas, negautas pajamas ir pan.). Nuo to, kiek nuostolių pavyks įrodyti, gali priklausyti draudimo išmokos dydis.

 

Jeigu draudimo sutartimi buvo apdraustas tik darbuotojo turtinis interesas, draudimo sutartis laikoma sumų draudimo sutartimi, todėl darbuotojui įrodinėti savo nuostolių nereikia. Darbuotojui mokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudimo sutartyje nustatytas taisykles, paprastai atsižvelgiant į netekto darbingumo, neįgalumo laipsnį, sužalojimų pobūdį, kaulų lūžių pobūdį ir mastą bei kitus kriterijus, neviršijant maksimalios draudimo sumos.

 

Apibendrinant norėtųsi pasakyti, kad vien pats draudimo sutarties pasirašymo faktas ne visuomet garantuoja teisę į draudimo išmoką ir leidžia darbdaviams jaustis saugiai. Darbdaviai turėtų būti budrūs tiek pasirašant tokią sutartį, tiek ir įvykus nelaimingam atsitikimui.

 

Šaltinis: delfi.lt